Rambler's Top100
 
 


История России
Всемирная история

День поддержки жертв преступлений.
Зеленый понедельник,Кипр
   

Senasis egyptieciu kalendorius

История России, Всемирная история

ПОИСК



РЕКЛАМА

Список рефератов по истории

Senasis egyptieciu kalendorius Скачать Senasis egyptieciu kalendorius


                       SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS

                                 METU LAIKAI

Egiptieciai  metus  nustatynejo  ne  .pagal  saules  sukimasi,   bet   pagal
laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pie?e ?odi "metai"  ("renpet")  kaip
jauna daiga  su  pumpuru.  Tas  pats  ?enklas  sutinkamas  giminingu  ?od?iu
hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metu vaisiai".

Taciau Egipte  derlius  priklause  nuo  Nilo  i?siliejimo.  Kasmet  bir?elio
prad?ioje ?alije prasidedavo sausra.

Kai turedavo prasideti i?siliejimas, daugelyje ?ventyklu  dievi?kajam  Nilui
buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-Horahcio ?ventyklos  e?era
Ono mieste; tas e?eras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir  Nilas  prie  savo
slenksciu. Tikriausia, i ta pati e?era  mesdavo  ir  deives  statuleles.  Po
dveju menesiu, i?siliejimo piko metu, buvo atliekamos  tos  pacios  apeigos.
Ir nuolankus Nilas, u?dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur  miestai
ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo  pana?us  i  pylimus,  pama?u
nuslugdavo.  Praejus  keturiems  menesiams  po  i?siliejimo  upe   galutinai
gri?davo i savo krantus. ?is keturiu menesiu laikotarpis  buvo  pirmas  metu
laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "i?siliejimas").

Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti  laukus.
O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus  ir  kitu  darbu
metas. Tokiu budu po i?siliejimo sezono prasidedavo sejimo  "peret"  ("?emes
pasirodymas i? po vandens"  arba  "dygimas")  metas,  o  po  jo  -  derliaus
surinkimas, "?emu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys  metu  laikai  vietoj
hebraju ir graiku keturiu.

Taciau kai Nilo  vandenys  pradedavo  keltis  buvo  pastebiamas  dar  vienas
gamtos  rei?kinys,  kuris  padedavo  kalendoriaus  sudarytojams:  prie?  pat
sauliai  tekant  rytuose  akimirksniui   pasirodydavo   Sirijaus   ?vaig?de,
egiptieti?kai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo  seno  pastebejo
?iu dvieju  rei?kiniu  sutapima.  Jie  mane,  kad  i?siliejimas  yra  Izidos
a?aros. Ir Sirijaus ?vaig?de (Sopdet) buvo tapatinama su  deive,  kuri  tapo
metu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa?inta Naujuju  metu
diena.

?emdirbiai,  med?iotojai,  ?vejai,  jureiviai,  gydytojai,   ?iniai,   kuriu
?ventes buvo ?ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie,  kuriu  veikla
priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo  "tobulus  metus",  kai
menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo  "achet",  rei?kiantis
Nilo  i?siliejimo  keturis  menesius,  po  jo  "peret"   -   sejimo   metas,
sutampantis su vesu sezonu, ir  pagaliau  "?emu"  -  derliaus  surinkimo  ir
kar?cio  metas.  Butent  todel  "?emu"  laiku  faraona   vadindavo   vesumos
?altiniu, o "peret" sezonu - ?iltu saules spinduliu.

Gydytojai ir veterinarai ?ynojo, jog kai kurios ligos  atsiranda  tam  tikru
metu laiku: vienos - "?emu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai  skirdavo,
kokius vaistus skirti pirmais  "peret"  menesiais,  o  kokius  -  trecia  ar
ketvirta to pacio sezono menesiu.

Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste  i  dvylika
menesiu po trisde?imt dienu, kurie nuo senoves, o  taip  pat  Ramziu  epocha
buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas,  antras,  trecias  ir
ketvirtas "achet", "peret" ir "?emu" sezonu  menesiai.  Menesiu  pavadinimai
kilo i? atitinkamu menesiu ?venciu  ir  pradejo  buti  vartojami  tik  Saiso
epochoje. Prie paskutinio "?emu" menesio pridedavo penkias dienas  kad  viso
metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai  kad  Naujuju  metu  ?vente
neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena  prie  kas
ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo  sunus,  laimingo
karaliavimo metu.

                         ?VENTES IR I?EIGINES DIENOS

Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne  tik  deives  Sopdes  ?vente  -  ji  buvo
minima visos ?alies mastu. ?ia diena Upuauato ?ventykloje tarnai  dovanodavo
savo ?eimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atne?tas i ?ventykla  dovanas
?yniai aukodavo savo dievui.

Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir  palinkejimais
laimes. Egipte buvo labai daug ?venciu visais metu laikais,  bet  itin  daug
budavo "achet" metu, kai ?emes darbai nutrukdavo.

Did?ioji Opet ?vente tesesi ilgiau negu menuo ?io sezono viduryje.

?vente "tehi", kas rei?kia "pasigerimas" buvo minima antrojo  menesio  pirma
diema,  ir  kiekvienas  stengesi  nepraleisti  jos.  Sejimo  sezono  pirmojo
menesio pirma diena  buvo  laikoma  ?vente  visame  Egipte.  Vietiniu  dievu
?ventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie  turejo  neu?mirsti
ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi,  apsivilke  naujais  rubais,
?mones  susigu?edavo  i  ?ventykla,  atne?davo  aukas   ir   gaudavo   teise
i?gerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios ?ventes buvo ?vesdamos  net
tada, kai artimiausioje ?ventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus.  Tokiomis
?venciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo  patartina
vengti jokiu darbu.

Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma i?eigine.

                                  VALANDOS

Egiptieciai dalino metus i dvylika  menesiu  ir  lygiai  taip  pat  padalino
diena ir nakti i  dvylika  valandu.  Vargu  ar  jie  dalino  valanda  i  dar
smulkesnius laiko tarpus. ?od?io "at",  verciamo  kaip  "akimirka",  reik?me
neturejo  jokios  apribotos   trukmes.   Kiekviena   valanda   turejo   savo
pavadinima.  Pirmoji  dienos  valanda  vadinosi  "?erejancia",   ?e?toji   -
"pasikilimo  valanda",  dvyliktoji  -  "Ra  susilieja  su  gyvybe".  Pirmoji
nakties valanda buvo "Ra prie?u  ?lugimo"  valanda,  dvyliktoji  -  valanda,
"stebiancia Ra  gro?i".  Susidaro  ispudis,  jog  tokiu  pavadinimu  valandu
ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai  netiesa.  Dienos  ir  nakties  valandos
buvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika  egiptieciai  ?inojo,  kad  saule
veluoja arba u?bega u? akiu.

Valandu pavadinimus, kuriuos  mes  nurodeme,  vartojo  tik  mokslininkai  ir
?yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.

Nakti valandos  buvo  nustatomos  pagal  ?vaig?des,  naudojant  liniuote  su
pradurta skyle ir du kampainius su  ?vyniniu  svambalu.  Valandu  nustatymui
reikejo dveju ?moniu: stebetojo ir padejejo.  Padejejas  atsistodavo  nugara
prie?ais ?vaig?de, o stebetojas - prie? ji. Stebetojas naudojosi  i?  anksto
sudaryta lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur  buvo  nurodoma,  kad
tam tikra ?inoma ?vaig?de pirma valanda  turi  buti  tiesiai  vir?  padejejo
galvos, kita valanda kita ?vaig?de - vir? jo kaires  akies  arba  po  de?ine
akimi.

Kai stebeti ?vaig?des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos  alkunes
auk?cio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami  taip,
kad i? jos vanduo i?begtu lygiai per dvylika valandu.

Diena egiptieciai naudojosi saules  laikrod?iais.  Jie  buvo  dvieju  ru?iu.
?itie  laikrod?iai  nelabai  domino  paprastus  ?mones.  Tik   i?skirtiniais
atvejais jie prane?a mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.



Pagal P.Raspe, "Jegipet Ramsesov"
Для добавления страницы "Senasis egyptieciu kalendorius"в избранное нажмите Ctrl+D
 
 
   
 
Хронология
 
 
Библиотека
 
 
Статьи
 
 
Люди в истории
 
 
История стран
 
 
Карты
 
   
   
 
Рефераты
 
 
Экзамены, ЕГЭ
 
 
ФОРУМ
 
 

В избранное!
нас добавили уже 6733 человек...
 
   
   
РЕКЛАМА
 
   
 

   
Поиск на портале:
вверх
История.ру©Copyright 2005-2017.
вверх